Šiuolaikinėje visuomenėje išdavystės dažnas reiškinys. Kažkas tai slepia, kažkas apsimeta, kad to nėra, kitas ne tik pasimėgauja kitos skoniu, bet net ir meta savo žmoną su vaikais ir išlekia paskui savo „gyvenimo meilę“ ir pan. Vienaip ar kitaip, neištikimybė rodo tai, kad sutuoktinių gyvenime yra problemų. Bet jos nesprendžiamos, nesikalbama, abiejų ego tokie stiprūs, kad lengviau yra tiesiog lygioje vietoje pakonfliktuoti, aprėkti vienam kitą ir apsisukus daryti savo. O ilgainiui tiesiog išsiskirti. Mano mintys nesutaps su plačiąja nuomone, kad tas, kuris „nuėjo į kairę“, yra kalčiausias, todėl jei bus sunku priimti tai, ką skaitote, paskaitykite dar kartą ir pabandykite įsileisti mintį, kad galbūt taip yra. Tačiau neteigiu, kad aš esu teisi :) Tiesiog taip aš matau. Tai skaudi tema. Skaudi todėl, kad kažkodėl partneriui nusukus į „kairę“, jaučiamės išduotos, pažemintos, nuskriaustos ir pan. Bet ar tikrai? Ar tikrai partneris, įsliuogęs į kitos lovą, realiai mums kažką padarė? Taip, aš suprantu, yra visokios priesaikos „iki grabo lentos“, „būsiu ištikimas“, „būsiu tik tavo“, kas prisiekia bažnyčioje, kas prisiekia santuokų rūmuose. Visai nesvarbu, kur būtų prisiekta, esmė ta pati – kiek procentų sutuoktinių to laikosi? Sutikite, labai mažas. Turbūt koks 1... Reiškia, likusieji (beveik visi) vienaip ar kitaip partnerį „išduoda“. Kodėl jaučiamės taip, lyg tai jis mums asmeniškai kažką padarė?
0 Comments
|
Archyvas
June 2019
Kategorijos
All
|