![]() Dažnai susimąstau apie tai, kad sutinkame tuos žmones ir tuo laiku, kada reikia. Žinoma, tie susitikimai ne visada yra malonūs. Anaiptol. Bet jei suprasime, kokiu tikslu tie žmonės atsirado tavo kelyje, suvoksime prasmę, pakeisime požiūrį ir situacija nebeatrodys tokia nemaloni. Ar sutinkate, kad mūsų nuotaika, vidinis nusiteikimas priklauso tik nuo mūsų pačių? Kad tik pačios reguliuojame – pykti ar nepykti, susinervinti ar ne, džiaugtis, juoktis ar verkti?
0 Comments
![]() Po pokalbio su drauge kilo daug minčių. Ji pasakojo apie tai, kad jos vyras praktiškai nepadeda buityje, nesugeba pabaigti remonto, beveik nebendrauja su vaiku nei su ja pačia, pinigų neduoda ir t.t. Teigiamų dalykų kaip ir nėra (santuokoje gyvena kokius 12 metų, o kartu turbūt 20:)). Kai ji jam po nosimi pakišo paruoštus skyrybų popierius, jis labai nustebo, nes niekada nesitikėjo, kad ji galėtų žengti tokį žingsnį. Šiek tiek „išsigando“, pažadėjo baigti remontą ir daugiau laiko skirti vaikui. Vaikui laiko išspaudė daugiau, bet visa kita liko kaip buvę. Iš tikro norėjau papasakoti konkrečią šios šeimos situaciją: žmona nupirko naują kompiuterinę kėdę. Senąją reikėjo išmesti ir ji tikėjosi, kad vyras būtent tai ir padarys. Praėjo kelios savaitės – kėdė kaip stovėjo, taip ir tebestovėjo. Ji jo klausia „Kada išneši senąją kėdę?“. O jis nustebo: „Ar ją reikia išnešti?“... ![]() Jau nuo vakar vakaro seku įdomią savo savijautą. Kažkaip keistai ramią. Vakar dar pagalvojau, kad nors ir pavargau (šeštadienis – visi namie), bet viduje esu rami. Ir kai ryte pabudau 6 valandą (ko gero, jau mano ritmas toks:), pasveikinau saulę, išgirdau paukščius, vėl pajutau tą užplūstantį jausmą, - ramybę viduje. Ir pagalvojau – štai taip, būtent taip turime jaustis kiekvieną rytą ir tą būseną išlaikyti iki pat dienos pabaigos! Ypač tą ramybę sunku pasiekti moterims, nes mūsų protas labai neramus, mintys šokinėjančios ir dažniausiai negatyvios. ![]() Mano dukra sako, kad ji dabar gyvena kaime :) (matyt, girdėjo tėtį taip sakant). O aš tik šiandien taip aiškiai suvokiau, kad viena didžiausių mano svajonių – gyventi name – išsipildė. Nepaisant to, kad keitėsi visos šeimos ritmas, aš gyvenu ir dabar rašau ten, kur pastaruosius keletą metų norėjau. Sakoma „Laiminga moteris – laiminga šeima“ arba „Kai vyras nepatenkintas, tai tik jis pats blogai jaučiasi. O kai nepatenkinta moteris, kenčia visa šeima“ :) Turiu omeny tai, kad nors kitiems ir teko prie manęs prisitaikyti, jiems tik geriau, nes gerai jaučiuosi aš (koks egoizmas! :))) Bet ne apie tai šį kartą. O apie suvokimą, kad mūsų svajonės pildosi. |
Archyvas
June 2019
Kategorijos
All
|