RAIMONDA MARTINAITIENĖ
Interviu paruošė Šviesos Saujos korespondentė Roberta Žvalionytė
Kas jūsų manymu yra gyvenimas?
Gyvenimas yra šis momentas. Niekada nebuvo ir nebus kitaip :) Gyvenimas yra vienybė ir mes esame tos vienybės dalis.
Apibūdinkite save skaitytojoms penkiais žodžiais
Aš esu erdvė, laisvė, begalybė, niekas ir viskas tuo pačiu ;)
Kaip apibūdintumėte stiprybę? Ką ji jums duoda?
Turbūt klausimas apie vidinę stiprybę? Aš manau, kad dvasiškai stiprus žmogus yra visų pirma sąmoningas – t.y. matantis ir priimantis realybę taip, kaip yra, o ne taip, kaip jis norėtų ją matyti. Iš čia kyla kančia. Dvasiškai stiprus žmogus kančios šiame gyvenime jau nebejaučia ir neišgyvena.
Kaip suprantate grožį ir ką darote, kad jaustumėtės gražia?
Visam gyvenimui įstrigo močiutės žodžiai „Visi žmonės gražūs“. Tuomet dar nesupratau jų gilumo ir tuo pačiu paprastumo. Dažnai mes „gražus“ vertiname kaip išorinį grožį. Taip, yra grožis, atitinkantis primestus standartus, bet yra kitas grožis – žmogaus vidaus, jo kalbos, elgesio, empatijos, paprastumo... Toks žmogus man yra gražus. O aš asmeniškai su metais sau vis gražėju visomis prasmėmis :) Niekada nepriekaištavau sau nei dėl fizinės išvaizdos, nei dėl elgesio. Taip daryti rekomenduoju ir skaitytojoms, nes niekas kitas Jūsų savivertės nepakels, tik Jūs pati :)
Kas jums yra laimė?
Laimė – justi save dabartiniame momente ir visai nesvarbu, kas aplink vyksta. Tik čia yra laimė. Ateityje jos nerasite, praeities taip pat nebėra, tai kas lieka? :) Taip, dabar. Giliai įkvėpkite, atpalaiduokite kūną, atmeskite visas mintis ir Jūs TAI pajusite.
Niekada laimės nebuvo kitur. Niekada ir nebus. Laimė yra dabar.
Apibūdinkite savo gyvenimo etapą, kada galbūt jautėtės silpna, ar negraži, ar nelaiminga.
Taip, yra ryškus momentas, kuris supurtė taip, kad aš sugebėjau prabusti. Pabusti iš to kolektyvinio sapno, kurį sapnuoja didžioji dauguma žmonijos ir pirmą kartą pamatyti realybę. Tuo momentu, kai tai vyko, jaučiausi sugniuždyta, palaužta, susvyravo pasitikėjimas savimi. O kas vyko iš tikrųjų? Vyko mano Ego skilimas. Ir žvelgdama atgal aš esu be galo dėkinga tiems įvykiams, nes tik jų dėka aš tapau tokia, kokia esu dabar. Todėl jei Jūsų gyvenime šiuo metu vyksta kokia nors krizė, tai yra didžiausia gyvenimo malonė – Jūs turite šansą prabusti ir būti laiminga. Visam laikui. Ir niekada nebepriklausyti nuo išorinių aplinkybių.
Kas jums padėjo išsikapstyti iš tos būsenos?
Žinoma, kad aš pati :) Nėra nei vieno žmogaus, sugebėsiančio ištraukti Jus iš duobės, kurią patys ir išsikasėt savo nesąmoningu gyvenimu. Taip, gali atsirasti žmonių, kurie galbūt nukreips reikiama linkme, bet bet kokiu atveju vėl iškelti galvą ir pažiūrėti į gyvenimą sąmoningu žvilgsniu žmogus privalo pats. Tuomet jame užgimsta stiprybė, kuri jo nebepaliks. Žmogus pats tampa stiprybe, drąsa, nuoširdumu, meile.
Kas iš esmės pasikeitė jūsų mąstysenoje ir elgesyje lyginant šias dvi skirtingas moteris?
Norėčiau sakyti, kad viskas pasikeitė:) Pasikeitus požiūriui į save ir aplinką, pasikeitė ir mano elgesys su aplinka, žmonėmis, kurie yra šalia manęs. Jie taip pat pamatė, kad pasikeičiau ir ne visiems tas mano pokytis tinka, ne visi mane supranta. Bet man jau ir nebereikia kitų pritarimo ar supratimo. Aš esu laisva nuo kitų nuomonės.
Na, jei konkrečiai, tai pvz, iki 33 metų gyvenau beveik kaip visi – mokiausi mokykloje, vėliau baigiau aukštuosius mokslus, dirbau, laisvalaikiu linksmindavausi su draugais vakarėliuose, vartojau alkoholį, rūkiau, gyvenau rėžimu pirmadienis-penktadienis, o kitos dvi dienos – poilsis; gimdžiau vaikus, auginau juos, pergyvenau, gyvenau įtampoje...O dabar nieko panašaus – nebegyvenu savaitės ritmu,- kiekviena diena man tokia pati, nesuteikiu vertės pvz., šeštadieniui, nes jis man toks pat kaip antradienis, niekaip nebenuodiju savo organizmo, o stengiuosi jį sveikatinti, nebepergyvenu dėl rytojaus, senatvės ar pensijos, vaikų mokslų, vyro projektų :) jokios įtakos nedaro lietuviškas oras ar valstybės tarnautojų spektakliai, nebedomina vakarėliai ir kiti trankūs susibūrimai. Man tiesiog gera ten, kur aš esu ir su kuo aš esu. Gera jau vien nuo to, kad aš ESU.
Tikrai, daug kas pasikeitė. Sakoma, kad ilgiausias žmogaus kelias yra nuo galvos (proto) iki širdies. Tai tikrai yra taip. Daugelis to kelio neįveikia ir per visą gyvenimą.
Kokia veikla užsiėmėte iki tol, kol suradote savo mėgstamą darbą, veiklą? Kuo ta veikla jums buvo naudinga?
Daugiausiai dirbau paslaugų srityje, turiu didelę tiesioginio bendravimo su klientais patirtį, taip pat dirbau ir su dokumentais. Nežinau, ar man tos veiklos buvo naudingos. Iš vienos pusės – taip, iš kitos – visai nieko nedavė. Mano prabudinėjimas prasidėjo tuomet, kai pagimdžiau dukrą. Tuomet aš pradėjau suvokti, kas išties gyvenime yra svarbu, o kas – tik antraeiliai dalykai. Tai būtent veikla, kuria užsiimame, yra antraeilis dalykas, žiūrint iš laimės perspektyvos.
Papasakokite kaip ir kada supratote, kad moteris gali būti ir stipri, ir graži, ir laiminga.
Aš tai žinojau visada. Tik ne visada taip gyvenau :) Tuo metu trūko sąmoningumo tam įgyvendinti.
Gal turite tokios moters etaloną ar įkvepiantį pavyzdį. Kuo ji jus žavi?
Turėjau, bet tai buvo „praeitame“ gyvenime. Šiuo metu nesižaviu niekuo, nes kiekviena moteris ar mergina yra unikali ir tobula tokia, kokia yra. Todėl jokie pavyzdžiai nei vienai iš mūsų nereikalingi :)
Ką rekomenduotumėte moterims, kurios ieško stiprybės, grožio ir laimės. Nuo ko jos turėtų pradėti?
Žinoma, kad nuo savęs. Jūs pačios susikuriate savo „nelaimingą“ gyvenimą, Jūs pačios ir galite jį pakeisti. Kodėl „nelaimingas“ kabutėse? Todėl, kad tai iliuzija ir visos problemos tėra Jūsų galvose. Pakeiskite mąstymą ir visas pasaulis pasikeis :)
Apie ką svajoja laimingos moterys? Kokia sekanti jūsų svajonė, juk iš pažiūros viską turite.
Kadangi viską turiu, svajonės man nebereikalingos :)
/2016 gruodis/
Interviu paruošė Šviesos Saujos korespondentė Roberta Žvalionytė
Kas jūsų manymu yra gyvenimas?
Gyvenimas yra šis momentas. Niekada nebuvo ir nebus kitaip :) Gyvenimas yra vienybė ir mes esame tos vienybės dalis.
Apibūdinkite save skaitytojoms penkiais žodžiais
Aš esu erdvė, laisvė, begalybė, niekas ir viskas tuo pačiu ;)
Kaip apibūdintumėte stiprybę? Ką ji jums duoda?
Turbūt klausimas apie vidinę stiprybę? Aš manau, kad dvasiškai stiprus žmogus yra visų pirma sąmoningas – t.y. matantis ir priimantis realybę taip, kaip yra, o ne taip, kaip jis norėtų ją matyti. Iš čia kyla kančia. Dvasiškai stiprus žmogus kančios šiame gyvenime jau nebejaučia ir neišgyvena.
Kaip suprantate grožį ir ką darote, kad jaustumėtės gražia?
Visam gyvenimui įstrigo močiutės žodžiai „Visi žmonės gražūs“. Tuomet dar nesupratau jų gilumo ir tuo pačiu paprastumo. Dažnai mes „gražus“ vertiname kaip išorinį grožį. Taip, yra grožis, atitinkantis primestus standartus, bet yra kitas grožis – žmogaus vidaus, jo kalbos, elgesio, empatijos, paprastumo... Toks žmogus man yra gražus. O aš asmeniškai su metais sau vis gražėju visomis prasmėmis :) Niekada nepriekaištavau sau nei dėl fizinės išvaizdos, nei dėl elgesio. Taip daryti rekomenduoju ir skaitytojoms, nes niekas kitas Jūsų savivertės nepakels, tik Jūs pati :)
Kas jums yra laimė?
Laimė – justi save dabartiniame momente ir visai nesvarbu, kas aplink vyksta. Tik čia yra laimė. Ateityje jos nerasite, praeities taip pat nebėra, tai kas lieka? :) Taip, dabar. Giliai įkvėpkite, atpalaiduokite kūną, atmeskite visas mintis ir Jūs TAI pajusite.
Niekada laimės nebuvo kitur. Niekada ir nebus. Laimė yra dabar.
Apibūdinkite savo gyvenimo etapą, kada galbūt jautėtės silpna, ar negraži, ar nelaiminga.
Taip, yra ryškus momentas, kuris supurtė taip, kad aš sugebėjau prabusti. Pabusti iš to kolektyvinio sapno, kurį sapnuoja didžioji dauguma žmonijos ir pirmą kartą pamatyti realybę. Tuo momentu, kai tai vyko, jaučiausi sugniuždyta, palaužta, susvyravo pasitikėjimas savimi. O kas vyko iš tikrųjų? Vyko mano Ego skilimas. Ir žvelgdama atgal aš esu be galo dėkinga tiems įvykiams, nes tik jų dėka aš tapau tokia, kokia esu dabar. Todėl jei Jūsų gyvenime šiuo metu vyksta kokia nors krizė, tai yra didžiausia gyvenimo malonė – Jūs turite šansą prabusti ir būti laiminga. Visam laikui. Ir niekada nebepriklausyti nuo išorinių aplinkybių.
Kas jums padėjo išsikapstyti iš tos būsenos?
Žinoma, kad aš pati :) Nėra nei vieno žmogaus, sugebėsiančio ištraukti Jus iš duobės, kurią patys ir išsikasėt savo nesąmoningu gyvenimu. Taip, gali atsirasti žmonių, kurie galbūt nukreips reikiama linkme, bet bet kokiu atveju vėl iškelti galvą ir pažiūrėti į gyvenimą sąmoningu žvilgsniu žmogus privalo pats. Tuomet jame užgimsta stiprybė, kuri jo nebepaliks. Žmogus pats tampa stiprybe, drąsa, nuoširdumu, meile.
Kas iš esmės pasikeitė jūsų mąstysenoje ir elgesyje lyginant šias dvi skirtingas moteris?
Norėčiau sakyti, kad viskas pasikeitė:) Pasikeitus požiūriui į save ir aplinką, pasikeitė ir mano elgesys su aplinka, žmonėmis, kurie yra šalia manęs. Jie taip pat pamatė, kad pasikeičiau ir ne visiems tas mano pokytis tinka, ne visi mane supranta. Bet man jau ir nebereikia kitų pritarimo ar supratimo. Aš esu laisva nuo kitų nuomonės.
Na, jei konkrečiai, tai pvz, iki 33 metų gyvenau beveik kaip visi – mokiausi mokykloje, vėliau baigiau aukštuosius mokslus, dirbau, laisvalaikiu linksmindavausi su draugais vakarėliuose, vartojau alkoholį, rūkiau, gyvenau rėžimu pirmadienis-penktadienis, o kitos dvi dienos – poilsis; gimdžiau vaikus, auginau juos, pergyvenau, gyvenau įtampoje...O dabar nieko panašaus – nebegyvenu savaitės ritmu,- kiekviena diena man tokia pati, nesuteikiu vertės pvz., šeštadieniui, nes jis man toks pat kaip antradienis, niekaip nebenuodiju savo organizmo, o stengiuosi jį sveikatinti, nebepergyvenu dėl rytojaus, senatvės ar pensijos, vaikų mokslų, vyro projektų :) jokios įtakos nedaro lietuviškas oras ar valstybės tarnautojų spektakliai, nebedomina vakarėliai ir kiti trankūs susibūrimai. Man tiesiog gera ten, kur aš esu ir su kuo aš esu. Gera jau vien nuo to, kad aš ESU.
Tikrai, daug kas pasikeitė. Sakoma, kad ilgiausias žmogaus kelias yra nuo galvos (proto) iki širdies. Tai tikrai yra taip. Daugelis to kelio neįveikia ir per visą gyvenimą.
Kokia veikla užsiėmėte iki tol, kol suradote savo mėgstamą darbą, veiklą? Kuo ta veikla jums buvo naudinga?
Daugiausiai dirbau paslaugų srityje, turiu didelę tiesioginio bendravimo su klientais patirtį, taip pat dirbau ir su dokumentais. Nežinau, ar man tos veiklos buvo naudingos. Iš vienos pusės – taip, iš kitos – visai nieko nedavė. Mano prabudinėjimas prasidėjo tuomet, kai pagimdžiau dukrą. Tuomet aš pradėjau suvokti, kas išties gyvenime yra svarbu, o kas – tik antraeiliai dalykai. Tai būtent veikla, kuria užsiimame, yra antraeilis dalykas, žiūrint iš laimės perspektyvos.
Papasakokite kaip ir kada supratote, kad moteris gali būti ir stipri, ir graži, ir laiminga.
Aš tai žinojau visada. Tik ne visada taip gyvenau :) Tuo metu trūko sąmoningumo tam įgyvendinti.
Gal turite tokios moters etaloną ar įkvepiantį pavyzdį. Kuo ji jus žavi?
Turėjau, bet tai buvo „praeitame“ gyvenime. Šiuo metu nesižaviu niekuo, nes kiekviena moteris ar mergina yra unikali ir tobula tokia, kokia yra. Todėl jokie pavyzdžiai nei vienai iš mūsų nereikalingi :)
Ką rekomenduotumėte moterims, kurios ieško stiprybės, grožio ir laimės. Nuo ko jos turėtų pradėti?
Žinoma, kad nuo savęs. Jūs pačios susikuriate savo „nelaimingą“ gyvenimą, Jūs pačios ir galite jį pakeisti. Kodėl „nelaimingas“ kabutėse? Todėl, kad tai iliuzija ir visos problemos tėra Jūsų galvose. Pakeiskite mąstymą ir visas pasaulis pasikeis :)
Apie ką svajoja laimingos moterys? Kokia sekanti jūsų svajonė, juk iš pažiūros viską turite.
Kadangi viską turiu, svajonės man nebereikalingos :)
/2016 gruodis/
|
|
|
