Atsako Psichologas Raimonda Martinaitienė. Ką daryti? Vyras alkoholikas.

Klausimas:
"Sveika, Raimonda. Su vyru kartu jau devyneri metai, beveik penki santuokoje. Kad vyras geria sužinojau po pusės metų draugystės. Jaučiuosi tarsi užburtame rate, niekaip negalinti iš jo išlipti. Pirmais metais kentėjau kas du mėnesius gėrimą, ieškojau, rasdavau sušalusį žiemą ar persisvėrusį per turėklus, vis tempdavau ant pečių, gydžiau, slaugiau, nėjau į darbą savaitėm, kol išeidavo iš tos baisios būsenos, naktimis nemiegodavau, pirkdavau nešdavau namo alkoholį, nes galvojau, kad taip reikia. Kai supratau, kad reikia palikti, pasakiau nori gert - gerk ir nusigerk, man tas pats, tuomet pradėjo ieškoti pagalbos, kodavimai, psichoterapija ir tt. Na, jau keturi metai tai atsitinka kas pusė metų, buvo ir metai pertraukos, jau truputį atsipūčiau, bet dingo pagarba, dingo šilti jausmai, nors vyras geras, daug dirbam abu, žinoma finansiškai jis manęs nelepina, pati rūpinuosi buitimi savimi, maistu. Prieš pusę metų neiškenčiau, nusprendžiau skirtis, labai pykomės, trenkdavo durimis ir dingdavo mėnesį. Tris mėnesius laukėm jo atsako į skyrybas, turtas visas sutvarkytas taip, kad man nieko nepriklauso. Mokesčiams pinigų kas mėnesį reikia kaulyti.
Tikrai šeimos žmogus, nelaksto, be galo myli vaikus ir man dėmesingas, bet alkoholis viską stabdo, griauna. Statom ir griaunam ir vis ant vietos. Noriu ramybės, pastovumo, jau pavargau gąsdinti skirtis, taikytis, įrodinėti, aiškinti, skauda, intymaus gyvenimo jau beveik nebėra, kūnas visas jau sukaustytas nuo įtampų, nepasitikėjimo, melo...Nors vis dar žinau, kad paleisti bus be galo sunku ir man ir jam. Norisi tikros šeimos, kurią jau sukūrėm, sulipdėm, daug išgyvenom, pergyvenom kartu, o elgiasi taip lyg būčiau niekas."

---

Skaityti atsakymą