Klausimas. Man atrodo aš sergu depresija jau seniai. Būna dienų kai energija per kraštus, visko noriu viską darau ir gyvenimas atrodo gražus. O kartais užeina dienos kai atrodo niekas nepasikeitė, bet nei saulė nei jūra, nei juokas nepadės ir paskęstu savo mintyse, užsidarau ir negaliu bendraut. Nenoriu nieko matyti. Ir tokie nuotaikų svyravimai labai daug metų. Va, kai uždavėt klausimą dėl ko pergyvenu labiausiai, tai sunku atsakyti, nes periodais pergyvenu dėl visko ir periodais absoliučiai dėl nieko. Ir per tokį dažną nenorėjimą bendrauti po to apsidairau ir suprantu, kad jau nebėra su kuo. Tie žmonės kuo toliau, tuo mažiau nori su manimi bendrauti. Aišku atsirado naujų žmonių su kuriais bendrauju, bet jaučiu kad man patinka toks paviršutiniškas bendravimas. Net nebenoriu draugų, tarsi užtenka pažįstamų kurie šiandien yra, o rytoj gal ir bebus.
3 Comments
|
Archyvas
Kategorijos
All
|