Po pokalbio su drauge kilo daug minčių. Ji pasakojo apie tai, kad jos vyras praktiškai nepadeda buityje, nesugeba pabaigti remonto, beveik nebendrauja su vaiku nei su ja pačia, pinigų neduoda ir t.t. Teigiamų dalykų kaip ir nėra (santuokoje gyvena kokius 12 metų, o kartu turbūt 20:)). Kai ji jam po nosimi pakišo paruoštus skyrybų popierius, jis labai nustebo, nes niekada nesitikėjo, kad ji galėtų žengti tokį žingsnį. Šiek tiek „išsigando“, pažadėjo baigti remontą ir daugiau laiko skirti vaikui. Vaikui laiko išspaudė daugiau, bet visa kita liko kaip buvę. Iš tikro norėjau papasakoti konkrečią šios šeimos situaciją: žmona nupirko naują kompiuterinę kėdę. Senąją reikėjo išmesti ir ji tikėjosi, kad vyras būtent tai ir padarys. Praėjo kelios savaitės – kėdė kaip stovėjo, taip ir tebestovėjo. Ji jo klausia „Kada išneši senąją kėdę?“. O jis nustebo: „Ar ją reikia išnešti?“...
Kokios mintys šioje situacijoje kyla? Iš karto supratau, kurioje vietoje buvo klaida. Deja, dažniausiai mes visos taip darome – mes tikimės, kad kitas žmogus kažkaip telepatiškai supras, ko mes iš jo norime ir ką tiksliai jam reikėtų padaryti. Tačiau tokio lygio nei mūsų sąmonė, nei protas toli gražu nepasiekė, tačiau mes turime kitą komunikaciją – kalbą, emocijas, gestus, kūno kalbą, kuriais galime reikšti savo mintis ir norus (apėmė jausmas, kad pasakoju savo septynmetei :) Ir kuo tie prašymai, žodžiai yra konkretesni, aiškesni, tuo lengviau antram mus suprasti.
Kodėl apie tai rašau. Anądien tiesiog paklausiau Tomo, ar tikrai vyrai yra tinginiai? Atsižvelgiant į tai, kad mes neseniai atsikraustėm gyventi į namą, vyriškų reikalų čia yra tikrai daug ir jis juos atlieka tikrai stropiai, greitai ir gerai. Taigi, po mano klausimo, sekė atsakymas: „Taip. Tu galvoji, kad aš čia kažką daryčiau šiaip sau? Darau tik dėl to, kad reikia“. Ir vėl nusisuko prie kampo dirbti.
Džiaustau skalbinius ir galvoju – kodėl šita tiesa, kad vyrai iš prigimties yra tinginiai, pasiekė mane tik paskutiniais metais? Na gerai, sakau, viskam savas laikas. Bet ar neturėtumėm šito sužinoti dar vaikystėje? Aišku, kaip sužinosi, jei nei tavo mama, anei močiutė šito nežino. Ir tik dabar, būdama 35-erių, aš suprantu, kad veiksmui vyrą įkvepia moteris! :) Tai moteris yra ta jėga, kuri suteikia vyrui pasitikėjimo ir noro siekti, dirbti, augti arba ta pati jėga, kuri jį nusmugdo, žemina jo savivertę ir pasmerkia tik egzistuoti, be motyvo tikrai gyventi. Išplėsiu tą temą kituose rašiniuose, nes šiame norėjau grįžti prie aprašytosios poros ir kompiuterinės kėdės. Kodėl vyras jos neišvežė? Ogi todėl, kad ji nepaprašė! :) Moterys, supraskim vieną paprasčiausią tiesą – tereikia vyro paprašyt ir jis padarys! Galbūt ne tuoj pat, gal ne šiandien, gal net reikės priminti. Bet jei jam rūpi jo moteris, jis būtinai padarys :)
Keli patarimai sklandesniam bendradarbiavimui (šis žodis man patinka, nes išreiškia šeimos santykius):
1.Vyrui matomoje vietoje prilipintas lipnus lapelis su užduotimis, kurias reikia atlikti. Pvz.: *sutvarkyti spyną; *prigręžti kabyklą; *instaliuoti į žmonikės kompiuterį reikiamą programą; *pataisyti čiaupą; *išmokinti vaiką važiuoti dviračiu; *ir pan. Ir pan...
Vyras sutvarko ką reikia ir išdidžiai išbraukia užduotį :) Aš ir pati taip rašausi užduotis sau ir tikrai smagu yra jas užbraukti.
2.Programėlė išmaniesiems- Wunderlist. Tikrai smagi, labai paprasta naudotis ir abu mato, kokie darbai jau atlikti, o kuriuos dar reikia atlikti.
3. ir turbūt svarbiausia – VISADA, kiekvieną minutę gerai galvotiapie savo sutuoktinį, siųsti jam mintis, linkint sėkmės, geros nuotaikos ir aukštų rezultatų, mąstyti, kaip jums pasisekė, kad gyvenate su tokiu vyriškiu. Viskas grįžta su kaupu. Išbandyta. Rekomenduoju.
P.S. Šį straipsniuką rašiau anksčiau nei įdėjau į savo dienoraštį, taigi, situacija šioje šeimynėlėje kardinaliai pasikeitė. Moteris ne tik kad jau pradėjo skyrybų procesą, bet ir turi naują-seną draugą, kuris eina dėl jos iš proto, nori ją vesti ir gimdyti su ja vaikus :) Jam ji tiesiog karalienė, prieš ją ant pirštų galiukų laksto :) Vat ir pavyzdys – vienam ji buvo tiesiog moteris bute, kuri augina jo vaiką ir laiko visus kampus, kitam ji – aukso vertės ir jei ji duos jam šansą, nešios ją ant rankų. Nuoširdžiai džiaugiuosi tokiais pasikeitimais jos gyvenime, kiekviena nusipelno tokių santykių ir jausmų.
P.P.S. Paaiškėjo, kad ex vyras vis dėlto turėjo kitą moterį. Vat ir įrodymas, kodėl jam „nuosava“ žmona buvo jau nebeįdomi, tiesiog buvo patogu turėti sutvarkytus namus ir kitos „kvapą ir skonį“, kai norisi nuotykio. Beje, kai prasidėjo skyrybų procesas ir buvo paprašytas išsikraustyti, labai nuliūdo ir pasirodė, kad žmoną jis labai myli ir paleisti nenori...