O kas atsitiktų, jei pavadintum save „Tobula“?
Na taip, taip paprastai, pasakytum sau „Aš visiškai tobula moteris!”… Kokios mintys sukyla? :)
Ar kyla vidinis pasipriešinimas „Ką? Tobula? Tokių juk nėra! Apie ką jūs šnekate??? Ne, ne, jau aš tai tikrai savęs taip nepavadinčiau ir kitų taip pat. Nėra tobulų, o ir nereikia... Prisigalvoja visokių nesąmonių, paskui nosį tik riečia..“ Girdėta? :) O kas atsitiktų, jei visgi pabandytumėt bent mintyse taip save pavadinti? Ar išdrįsite? Ošo sako „Priimkite save, mylėkite save, jūs – Dievo kūriniai. Ant jūsų puikuojasi Dievo parašas, jūs esate ypatingi, nepakartojami. Niekada nebuvo į jus panašaus žmogaus ir niekada nebus – jūs tiesiog unikalūs, neprilygstami. <...> Priimkite save tokius, kokie esate. Ir tai pati sudėtingiausia užduotis, nes kertasi su visu jūsų auklėjimu, lavinimu, jūsų kultūra. Nuo pat pradžių buvote mokomi, kokie turėtumėte būti. Niekas jums nesakė, kad esate geri tokie, kokie esate <...>“. Taigi, jei taip yra, jei esame Dievo atvaizdas, tai kodėl negalime vadinti savęs tobulomis? Ne - „tobuliausia“, nes tuomet lyginamės su kitomis, bet tiesiog, „tobula“ – tokia, kokia esu, nes Dievas tokią sukūrė. Nes tai reiškia, kad jam esu reikalinga tokia, kokia esu. Gaila, kad šiais laikais moterys labai stipriai spaudžiamos būti kone vienodomis – atitikti kažkieno sugalvotus ir primestus standartus, kūno linijas, stilių, madą, privalo būti užsikrovusios ant savęs kelis sluoksnius makiažo, prisikabinusi bižuterijos, tik tuomet ji galės būti „užskaityta“ kaip graži. Sutinku, kad moterys mėgsta puoštis, bet ar kada pagalvojote – vardan ko? Sakysite, dėl kitų moterų? Bet kodėl tuomet konkuruojate? Juk gražiausią paskelbia tik grožio konkursuose (beje, vertinimas subjektyvus, sutinkate?). Dėl vyrų? :) Na, su jais tai paprasta ir aišku – užsimesk atviresnę palaidinę, tai net lūpų nereiks dažytis. Sakysite, dėl savęs? Jei dėl savęs, tai tuomet nepriimate savęs natūralios? Natūrali pati sau negraži, todėl reikia nusipiešti veidą, įsisprausti į korsetą, kad kūnas dailiau atrodytų, būtinai nusipirkti naujus auskarus, nes senieji jau nusibodę? Mano galvoje jau skamba varpai – DIN DIN DIN – moterys, kodėl nepriimame páčios savęs??? Būtent tas nepriėmimas sąlygoja tai, kad daugelis mūsų esame labai nelaimingos... Taigi, kas turi būti tas asmuo, kuriam turėčiau patikti labiausiai? Žinoma, kad aš pati!!! Dedu tris šauktukus tam, kad stabtelėtumėt ir pagalvotumėt. Kaip tik šiandien vakare, kai su taure šampano lauksite dvylikos dūžių, leiskite sau išdrįsti pasakyti „AŠ TOBULA TOKIA, KOKIA ESU! Man nereikia daryti absoliučiai nieko, kad būčiau geresnė. Nuo šios dienos visus metus kiekvieną kartą pažvelgdama į veidrodį pasakysiu sau – „Aš nuostabi, graži, mylinti ir mylima, dieviška, TOBULA moteris!”. Ir sekančius metus pasitiksite jau visai kitokios – būdamos savimi! Tai yra didžiausia laimė, kokia tik gali aplankyti žmogų – pajusti ir priimti pačiam save ;) Su artėjančiais Naujaisiais, mielosios! Jūsų, Raimonda |
|
