Gera diena toms, kurios užėjote į mano puslapį. Čia dalinsiuosi savo mintimis
ir patirtimi, todėl prisistatysiu, noriu, kad labiau įsivaizduotumėt žmogų,
kurio mintis skaitysite ir jei jos bus priimtinos, jomis seksite.
Vasarą man bus 35 metai. Kai man buvo koks penkiolika, ant kremo etiketės perskaičiau „Nuo 25-erių moteriai derėtų pradėti rūpintis veido ir kaklo oda“. „Ai, - pamaniau tada sau, - man tai rūpės tik po 10 metų!“. Tada tai atrodė begalybė :) Praėjo jau ir 20 metų, o aš net nepajutau. Nepajutau, kaip baigiau mokslus, kaip ištekėjau, kaip praktiškai vienas po kito gimė du vaikučiai Meda ir Rokas. Ir štai dabar esu 34 metų moteris. „Moteris!“ Man kartais net keista save taip vadinti, nes jaučiuosi tikrai jauna. Bet... kaip besuksi, jau nebe panelė. Iš kitos pusės – grįžti į jaunystę tikrai nenorėčiau, nes tik dabar „prabudau“. O kai prabundi iš ilgo miego, jau norisi gyventi ir kvėpuoti pilna krūtine, džiaugtis gyvenimu, įvykiais, tyrinėti, atrasti, jausti, galų gale – suprasti esmę ir prasmę :) Ir visai nesvarbu, kad jau pasirodė pirmos juoko raukšlelės aplink akis, koks gi skirtumas, kaip atrodo mano kūnas, kai aš ką tik susipažinau su pačia savimi? Ne ta, kurią kiekvieną dieną matau veidrodyje, ne ta, kurios išvaizdą mato kiti, o ta, kuri iš tikrųjų ir esu AŠ :)
Vasarą man bus 35 metai. Kai man buvo koks penkiolika, ant kremo etiketės perskaičiau „Nuo 25-erių moteriai derėtų pradėti rūpintis veido ir kaklo oda“. „Ai, - pamaniau tada sau, - man tai rūpės tik po 10 metų!“. Tada tai atrodė begalybė :) Praėjo jau ir 20 metų, o aš net nepajutau. Nepajutau, kaip baigiau mokslus, kaip ištekėjau, kaip praktiškai vienas po kito gimė du vaikučiai Meda ir Rokas. Ir štai dabar esu 34 metų moteris. „Moteris!“ Man kartais net keista save taip vadinti, nes jaučiuosi tikrai jauna. Bet... kaip besuksi, jau nebe panelė. Iš kitos pusės – grįžti į jaunystę tikrai nenorėčiau, nes tik dabar „prabudau“. O kai prabundi iš ilgo miego, jau norisi gyventi ir kvėpuoti pilna krūtine, džiaugtis gyvenimu, įvykiais, tyrinėti, atrasti, jausti, galų gale – suprasti esmę ir prasmę :) Ir visai nesvarbu, kad jau pasirodė pirmos juoko raukšlelės aplink akis, koks gi skirtumas, kaip atrodo mano kūnas, kai aš ką tik susipažinau su pačia savimi? Ne ta, kurią kiekvieną dieną matau veidrodyje, ne ta, kurios išvaizdą mato kiti, o ta, kuri iš tikrųjų ir esu AŠ :)
yes
Esu Raimonda Martinaitienė, ponios Visatos gerbėja, todėl kasdien stengiuosi perskaityti, įsijausti į mano dienos sentenciją knygoje „Laiškai iš Visatos“. Tai įkvėpimas mano dienai. O šita pastraipa tiesiog suglumino, kai ją netyčia atsivertusi perskaičiau dar tuomet, kai mąsčiau, kokia veikla noriu užsiimti. Po to jau nebeliko abejonių, ką gyvenime veiksiu toliau ;) Nuo šios minties ir prasidėjo mano sąmoningas ėjimas tikslo link. Taip su šita knyga pradedu beveik kiekvieno ryto kelionę..
